pavaginti

pavaginti: pavãginti tr. 1. NdŽ vagimi pavadinti: Pavãginau aš jįjį, t. y. vagimi vadinau J. 2. cur. pavogti 1: Kai jis moka ant vagystės, tepavãgina mun ožką Skdv. Šeimyna ir tarnai kaip griešija daiktų ir turtų savo gaspadorių nepriveizėdami – prapuldydami, supūdydami, pavagindami ir t. t. Jzm. \ vaginti; apvaginti; išvaginti; pavaginti; užvaginti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

apvaginti — apvãginti tr. K, Š, KŽ, End, Pln, Plvn; R, R100, MŽ, MŽ131, N apšaukti vagimi: Jis apvãgino mane J. Anas mañ niekuo nekaltai apvãgino Ds. Su kum, su kum galėjo apvãginti, ale ne su kirviais Rdn. Da apvãgintumiam, sakytumiam, išnešiojo mums… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaginti — išvãginti tr. Š, BŽ301, KŽ vagimi išvadinti (ppr. ne vieną kartą): Kiek ana iššaukė, kiek išvãgino: – Šieną pavogei! Užv. Tokia gėda prie visų žmonių!.. Begėdė, ėmė žmogų ir išvagino! V.Krėv. | refl. Š, KŽ: Išsivãgino, išsidirbo, o tretininkės … Dictionary of the Lithuanian Language
užvaginti — užvãginti tr. vagimi įtarti, palaikyti: Jis užvãgina mane, t. y. mane daro vagimi J. Baisu užvãgint, gal nekaltas Jnšk. Jau ponas norėjai mane užvãgint Šd. Aš negaliu dirbti ten, kur mane užvagina J.Paukš. vaginti; apvaginti; išvaginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias